Blogo kategorijos

Blogo kategorijos

Kodėl šuo valgo išmatas ir kaip nuo to atpratinti (koprofagija)

Kodėl šuo valgo išmatas ir kaip nuo to atpratinti (koprofagija)

Radus šunį ėdantį išmatas, pirma reakcija dažniausiai būna pasibjaurėjimas, o iškart po jo – nerimas: ar tai normalu? Ar mano šuo sveikas? Gera žinia ta, kad išmatų valgymas – moksliškai vadinamas koprofagija – yra dažnas ir daugeliu atvejų nepavojingas reiškinys. Blogesnė žinia – jis būna ir pirmasis ligos signalas. Šiame straipsnyje aiškiai paaiškinsime, kodėl šuo valgo išmatas, kada dėl to reikia nerimauti, ir pateiksime septynis praktiškus, veterinarų patvirtintus būdus, kaip šunį nuo šio įpročio atpratinti.

Kas yra koprofagija ir ar tai dažna?

Koprofagija – tai išmatų ėdimas. Šuo gali valgyti savo, kitų šunų, kačių ar laukinių gyvūnų išmatas. Nors žmogui tai atrodo bjauru, plataus JAV (UC Davis) tyrimo duomenimis apie 16 % šunų išmatas ėda dažnai (šeimininkas tai matė daugiau nei šešis kartus), o iki 23 % šunų buvo pastebėti tai darantys bent kartą. Kitaip tariant, maždaug kas ketvirtas šuo bent retkarčiais paragauja išmatų.

To paties tyrimo įdomus faktas: 85 % išmatas ėdančių šunų nevalgo savo, o renkasi tik kitų šunų išmatas, ir net 92 % jų teikia pirmenybę šviežioms, vienos–dviejų dienų senumo išmatoms. Mokslininkai mano, kad tai gali būti iš vilkų protėvių paveldėtas instinktas: šviežias išmatas iš guolio aplinkos pašalinti tol, kol jose dar neišsivystė žarnyno parazitai.

Kodėl šuo valgo išmatas? Pagrindinės priežastys

Koprofagijos priežastys skirstomos į tris grupes: sveikatos (medicinines), elgesio bei aplinkos ir natūralias (vystymosi). Norint problemą išspręsti, pirmiausia reikia suprasti, kuriai grupei priklauso jūsų atvejis.

1. Sveikatos priežastys

Kartais išmatų valgymas – tai organizmo bandymas kompensuoti tai, ko trūksta, arba ligos požymis. Dažniausios medicininės priežastys:

  • Netinkamas maistinių medžiagų pasisavinimas – kai žarnynas nepasisavina dalies maisto, neįsisavintos medžiagos lieka išmatose ir jos šuniui tampa „patrauklios“.
  • Fermentų ar vitaminų trūkumas, prasta pašaro kokybė arba per mažas maisto kiekis.
  • Žarnyno parazitai, kurie „vagia“ dalį maistinių medžiagų.
  • Padidėjęs apetitas dėl ligų – cukrinio diabeto, Kušingo sindromo, skydliaukės veiklos sutrikimų ar dėl kai kurių vaistų (pvz., steroidų).
  • Virškinimo sutrikimai ir būklės, sukeliančios nuolatinį alkio jausmą.

Svarbu: jei įprotis atsirado staiga suaugusiam šuniui, kartu su svorio kritimu, padidėjusiu apetitu, viduriavimu ar vėmimu – tai signalas kreiptis į veterinarijos gydytoją pirmiau, nei imtis elgesio korekcijos.

2. Elgesio ir aplinkos priežastys

  • Nuobodulys ir per mažas aktyvumas – nepakankamai fiziškai ir protiškai užimtas šuo išmatas gali ėsti tiesiog „iš neturėjimo ką veikti“.
  • Dėmesio siekimas – jei šeimininkas kaskart karštligiškai reaguoja, šuniui tai tampa būdu atkreipti dėmesį.
  • Stresas ir nerimas, taip pat baimė būti nubaustam – šunys, bausti už tuštinimąsi netinkamoje vietoje, kartais pradeda „slėpti įrodymus“.
  • Mokymasis iš kitų šunų – daugiašuniuose namuose įprotis dažnesnis; tyrimų duomenimis, viename name su vienu šunimi jį turi ~20 %, o su trimis šunimis – jau ~33 % gyvūnų.
  • Nešvari aplinka arba per ankšta laikymo vieta, kur išmatos kaupiasi šalia guolio.

3. Natūralios ir vystymosi priežastys

  • Kalė ir šuniukai: žindanti kalė instinktyviai laižo šuniukus ir suėda jų išmatas, kad guolis liktų švarus ir be kvapo, galinčio pritraukti plėšrūnus. Tai visiškai normalu.
  • Šuniukų smalsumas: jaunikliai pasaulį tyrinėja burna, todėl dažnai paragauja ir išmatų. Daugumai šuniukų šis įprotis savaime praeina iki maždaug metų amžiaus.

Ar išmatų valgymas pavojingas šuniui?

Pats įprotis dažniausiai nėra tiesiogiai pavojingas, tačiau kelia realią riziką sveikatai. Su svetimomis (ypač laukinių gyvūnų ar kitų šunų) išmatomis šuo gali užsikrėsti žarnyno parazitais (glistais, giardija) ir virusinėmis bei bakterinėmis infekcijomis. Todėl net jei įprotis atrodo „nekaltas“, jį verta kontroliuoti ir laiku profilaktiškai naikinti parazitus.

Kaip atpratinti šunį valgyti išmatas: 7 veiksmingi būdai

1. Pirmiausia – apsilankymas pas veterinarą

Prieš pradedant bet kokį mokymą, verta atmesti sveikatos priežastis. Veterinaras gali paskirti išmatų ir kraujo tyrimus, įvertinti pašarą ir parazitų profilaktiką. Jei problema medicininė, joks dresavimas nepadės, kol nebus išgydyta priežastis.

2. Nedelsiant surinkite išmatas

Tai pati patikimiausia priemonė. Nėra išmatų – nėra ką valgyti. Surinkite šuns išmatas iškart po tuštinimosi kieme, o pasivaikščiojimų metu turėkite po ranka ekskrementų maišelių ir neleiskite prie išmatų prieiti. Jei namuose yra katė, statykite kraiko dėžę šuniui nepasiekiamoje vietoje, o nelaimės atveju pravers dėmių ir kvapų valikliai.

3. Kontroliuokite šunį pasivaikščiojimų metu

Mokykite komandų „palik“ ir „eik čia“. Vos šuniui nukreipus dėmesį nuo išmatų, iškart apdovanokite pagyrimu ar dresūrai skirtu skanėstu. Su nedresuotu ar itin užsispyrusiu šunimi laikinai naudokite trumpą pavadį ar net antsnukį rizikingose vietose.

4. Užtikrinkite pakankamą fizinį ir protinį aktyvumą

Pavargęs ir užimtas šuo turi mažiau progų nuobodžiauti. Ilgesni pasivaikščiojimai, žaidimai, uostymo kilimėliai ir lavinamieji interaktyvūs žaislai su maistu labai sumažina nuobodulio keliamą koprofagiją.

5. Peržiūrėkite mitybą

Įsitikinkite, kad šuo gauna pilnavertį, kokybišką ir jo amžių bei aktyvumą atitinkantį pašarą, o maisto kiekis yra pakankamas. Kai kuriems šunims padeda šėrimas dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Dėl papildų (fermentų, vitamino B, probiotikų – jų yra ir kai kuriuose funkciniuose skanėstuose) pasitarkite su veterinaru.

6. Nebauskite ir nerodykite audringos reakcijos

Bausmė dažniausiai tik pablogina situaciją: šuo išmoksta valgyti išmatas slapčia arba dar greičiau, kol jūs nepamatėte. Audringas šauksmas gi tampa laukiamu dėmesiu. Vietoj to naudokite ramų nukreipimą ir apdovanojimą už teisingą elgesį.

7. Išbandykite atgrasomąsias priemones – atsargiai

Parduotuvėse siūlomi papildai (pvz., su ananasų ar moliūgų ekstraktu), kurie neva pakeičia išmatų skonį, veikia nevienodai ir dažnai nepadeda. Rimčiausi tyrimai rodo, kad tokios priemonės „pataiso“ situaciją tik ~2 % atvejų, o patikimiausiai veikia aplinkos kontrolė ir dresavimas. Jei norite jas bandyti – tik kaip papildomą, o ne pagrindinę priemonę.

Kada būtina kreiptis į veterinarą

  • Įprotis atsirado staiga suaugusiam ar senstančiam šuniui.
  • Kartu pastebite svorio kritimą, padidėjusį apetitą ar troškulį.
  • Yra viduriavimas, vėmimas, mieguistumas ar pakitusios išmatos.
  • Šuo valgo savo išmatas (dažniau susiję su virškinimo ar pasisavinimo sutrikimais).
  • Elgesio korekcija namuose kelias savaites neduoda rezultatų.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Ar šuniukas, valgantis išmatas, tai peraugs?

Dažniausiai taip. Šuniukams tai smalsumo dalis, ir daugeliui įprotis savaime praeina iki maždaug metų amžiaus, ypač jei nuosekliai neleidžiate prie išmatų prieiti ir mokote komandos „palik“.

Kodėl šuo valgo kačių išmatas?

Kačių pašaras yra baltyminis, todėl jų išmatos šunims kvepia ypač patraukliai. Sprendimas – statyti kraiko dėžę šuniui nepasiekiamoje vietoje ir reguliariai ją valyti.

Ar padeda ananasas ar kitas maistas, kad šuo nustotų valgyti savo išmatas?

Populiaru manyti, kad ananasas ar cukinija pakeičia išmatų skonį, tačiau moksliškai šis metodas veikia retai. Kur kas patikimiau – nedelsiant surinkti išmatas ir dirbti su elgesiu.

Ar išmatų valgymas reiškia, kad šuo alkanas?

Ne visada. Kartais tai tikrai badas ar maistinių medžiagų trūkumas, bet dažnai priežastis – nuobodulys, įprotis, mokymasis iš kitų šunų arba sveikatos sutrikimas. Priežastį geriausiai padeda nustatyti veterinaras.

Skaitykite taip pat

Jei domitės šuns elgesio ir sveikatos klausimais, rekomenduojame ir kitus straipsnius mūsų Šuns elgesio bei Šuns sveikatos skiltyse – pavyzdžiui, kaip sustabdyti šuns lojimą ir ką reikia žinoti apie šunų analines liaukas.

Apibendrinimas

Išmatų valgymas – dažnas šunų įprotis, kuris tik retais atvejais yra rimtos ligos požymis, tačiau visada kelia parazitų riziką. Sėkmingiausia strategija paprasta: atmeskite sveikatos priežastis pas veterinarą, nedelsdami surinkite išmatas, užtikrinkite aktyvumą bei kokybišką mitybą ir dirbkite su elgesiu be bausmių. Nuosekliai taikant šiuos žingsnius, dauguma šunų šio įpročio atsikrato.


Literatūros sąrašas

  1. Hart, B. L., Hart, L. A., Thigpen, A. P., Tran, A., & Bain, M. J. (2018). The paradox of canine conspecific coprophagy. Veterinary Medicine and Science, 4(2), 106–114. onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/vms3.92
  2. Hart, B. L., et al. (2018). The paradox of canine conspecific coprophagy. PubMed / PMC. pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5980124
  3. American Kennel Club (AKC). Why Dogs Eat Poop and How to Stop It. akc.org/expert-advice/health/why-dogs-eat-poop
  4. VCA Animal Hospitals. Dog Behavior Problems – Coprophagia. vcahospitals.com/know-your-pet/dog-behavior-problems-coprophagia
  5. Clinician's Brief. Coprophagia in Dogs: Causes & Solutions. cliniciansbrief.com/article/coprophagia-dogs-causes-solutions
  6. Animal Humane Society. The real story behind why your dog eats poop. animalhumanesociety.org

Pastaba: šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia veterinarijos gydytojo konsultacijos. Dėl konkretaus jūsų šuns būklės visada pasitarkite su specialistu.